Mokslas Lietuvoje

Ilga mokslinė tradicija

Vilniaus universitetas įkurtas 1579 m. ir yra vienas seniausių universitetų Vidurio bei Rytų Europoje. XVIII a. jame veikė astronomijos observatorija. Vėlesnės investicijos į fiziką, matematiką ir inžineriją padėjo sukaupti patirties, kuria remtasi ir atkūrus nepriklausomybę.

Lazerių ir fotonikos tyrimai

Lazerių fizika ir fotonika yra svarbios Lietuvos tyrimų bei gamybos sritys. 2018 m. pusė Nobelio fizikos premijos teko Arthurui Ashkinui, o kita pusė bendrai skirta Gérard’ui Mourou ir Donnai Strickland už čirpuotų šviesos impulsų stiprinimo technologiją. „Light Conversion“ aprašo G. Mourou bendradarbiavimą su Algio Piskarsko grupe Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centre ir giminingos OPCPA technologijos plėtrą. Šis bendradarbiavimas sieja Lietuvos lazerių tyrimus su premija įvertintos srities plėtra. „Light Conversion“, „Ekspla“ ir „Standa“ gamina lazerių bei optikos įrangą, naudojamą tyrimuose ir kitose taikymo srityse.

Gyvybės mokslai ir biotechnologijos

Lietuvos biotechnologijų srityje universitetų tyrimai derinami su privačių įmonių veikla. Tarp tyrimų krypčių - molekulinė biologija, genetika, fermentų inžinerija ir biofarmacija. „Thermo Fisher Scientific“ Vilniuje vykdo molekulinės biologijos priemonių tyrimus ir gamybą. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre veikia biochemijos, biotechnologijos ir biomokslų institutai. Kauno technologijos universiteto Bioprocesų tyrimų centras tiria bioprocesus, sintetinę biologiją ir biotechnologijas.

Kibernetinis saugumas ir informacinės technologijos

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos ir jo Regioninis kibernetinės gynybos centras dirba su partneriais, rengia mokymus bei analizuoja grėsmes. 2026 m. rugsėjo 7 d. ministerija paskelbė, kad regioninis centras pereina į naują etapą kaip Tarptautinė kibernetinių grėsmių analizės platforma (HUB), skirta grėsmių paieškai, analizei ir tyrimams su partneriais. Vilniuje taip pat veikia NATO Energetinio saugumo kompetencijos centras. Jo nereikia painioti su NATO bendradarbiavimo kibernetinės gynybos kompetencijos centru, esančiu Taline, Estijoje. Universitetai, viešojo sektoriaus institucijos ir technologijų įmonės sudaro skirtingas šios srities dalis.

Kosmoso mokslas ir nanosatelitai

2014 m. į kosmosą pakilo pirmieji du Lietuvoje sukurti mažieji palydovai - „LituanicaSAT-1“ ir „LitSat-1“. Sausį jie nuskraidinti į Tarptautinę kosminę stotį, o vasarį paleisti į orbitą ir naudoti naujoms technologijoms bandyti. „LituanicaSAT-1“ pavadinimas primena lakūnus Steponą Darių ir Stasį Girėną. Vėlesnė Lietuvos kosmoso sektoriaus veikla apima mažųjų palydovų technologijas, Žemės stebėjimo duomenų taikymą ir bendradarbiavimą Europos kosmoso agentūros programose.