Lietuvos istorija

Senosios ištakos ir baltų gentys

Žmonių gyvenimas dabartinės Lietuvos teritorijoje prasidėjo gerokai anksčiau, nei atsirado rašytinių žinių apie Lietuvą. Pirmųjų gyventojų istoriją reikia skirti nuo vėliau susiformavusių baltų tautų. Lietuvių ir latvių kalbos priklauso baltų kalbų grupei; lietuvių kalboje išliko daug senųjų indoeuropiečių kalbų bruožų, aptinkamų ir sanskrite.

Baltai vertėsi žemdirbyste, amatais ir prekyba. Baltijos pakrantėje randamas gintaras prekybos keliais pasiekdavo Viduržemio jūros regioną. Baltų tikėjime svarbią vietą užėmė gamtos dievybės, tarp jų griaustinio dievas Perkūnas. Lietuvos krikšto data laikomi 1387 m.; Žemaitijos krikštas vyko vėliau, daugiausia 1413-1417 m.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

XIII a. lietuvių žemės telkėsi valdovų valdžioje, kai iš šiaurės ir vakarų spaudė vokiečių ordinai. Mindaugas karūnuotas 1253 m. popiežiaus pritarimu. Valdant Gediminui (1316-1341), Vilnius stiprėjo kaip politinis centras; 1323 m. laiške užfiksuotas pirmasis žinomas rašytinis miesto paminėjimas.

Vytauto Didžiojo valdymo laikotarpiu (1392-1430) LDK pasiekė didžiausią teritorinę plėtrą ir buvo viena didžiausių Europos valstybių. 1410 m. Žalgirio mūšyje jungtinės Lenkijos ir Lietuvos pajėgos nugalėjo Kryžiuočių ordiną ir smarkiai susilpnino jo galią.

Abiejų Tautų Respublika

1569 m. Liublino unija sujungė Lenkiją ir Lietuvą į Abiejų Tautų Respubliką - vieną didžiausių to meto Europos valstybių, turėjusią savitą valdovo rinkimų ir bajorų savivaldos sistemą. 1573 m. Varšuvos konfederacija įtvirtino religinės taikos principą, pirmiausia bajorų luomui. 1579 m. įkurtas Vilniaus universitetas tapo svarbiu mokslo centru.

Rusijos imperijos valdžia ir tautinis atgimimas

Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų (1772-1795) didžioji Lietuvos dalis atiteko Rusijos imperijai. 1864-1904 m. drausti lietuviški leidiniai lotyniškais rašmenimis, o kirilica spausdinti leidiniai buvo leidžiami arba skatinami. Knygnešiai, rizikuodami laisve, gabeno lietuvišką spaudą iš užsienio. 1883 m. pradėtas leisti laikraštis „Aušra“ ir Jono Basanavičiaus veikla prisidėjo prie tautinio atgimimo.

Nepriklausomybė, okupacija ir atkūrimas

1918 m. vasario 16 d. Lietuva paskelbė atkurianti nepriklausomą valstybę. 1940 m. Sovietų Sąjunga šalį okupavo ir aneksavo, 1941-1944 m. ją okupavo nacistinė Vokietija, o 1944 m. grįžo sovietų valdžia. Per Holokaustą nužudyta apie 90-95 % Lietuvos žydų - apytikriai nuo 190 000 iki daugiau kaip 200 000 žmonių. Ginkluotas partizaninis pasipriešinimas sovietų valdžiai tęsėsi iki XX a. šeštojo dešimtmečio.

1989 m. rugpjūčio 23 d. Baltijos kelio dalyviai susikibo rankomis nuo Vilniaus per Rygą iki Talino. 1990 m. kovo 11 d. Lietuva pirmoji iš sovietinių respublikų paskelbė atkurianti nepriklausomybę. Į Jungtines Tautas ji priimta 1991 m. rugsėjo 17 d., į NATO įstojo 2004 m. kovo 29 d., į Europos Sąjungą - 2004 m. gegužės 1 d., o eurą įsivedė 2015 m. sausio 1 d.

Lietuvos ir Latvijos istorijos sąsajos

Rusijos imperijos valdžia, okupacijos, Baltijos kelias ir nepriklausomybės atkūrimas sieja abiejų šalių istoriją. Tačiau jų chronologija skiriasi; Latvijos istorijos gide anglų kalba pateikiamas kaimyninės šalies kontekstas.