Lietuvos nepriklausomybė

LithuaniaLinks

Lietuva · Istorija · 5 skyrius

Nepriklausomybė, okupacijos ir valstybės atkūrimas

1918 m. Lietuva paskelbė nepriklausomybę. XX a. viduryje ji patyrė sovietinę ir nacistinę okupacijas, Holokaustą bei tremtis; sovietų valdžiai priešinosi ginkluotas partizaninis judėjimas. 1990 m. atkūrus nepriklausomybę buvo atkuriamos valstybės institucijos ir siekiama narystės Europos bei tarptautinėse organizacijose.

Istorija › 5 skyrius: Nepriklausomybė

1918 m. vasario 16-oji: Nepriklausomybės diena

Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje žlugo Rusijos, Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos imperijos. Šie pokyčiai sudarė sąlygas Baltijos regiono tautoms kurti nepriklausomas valstybes.

1918 m. vasario 16 d. Vilniuje visi 20 Lietuvos Tarybos narių, tarp jų Jonas Basanavičius, pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Dokumentu paskelbtas nepriklausomos valstybės atkūrimas ir ankstesnių valstybinių ryšių nutraukimas. Aktas priimtas dar tebesitęsiant Vokietijos okupacijai; jo paskelbimas ir nepriklausomos valdžios įtvirtinimas buvo skirtingi valstybės kūrimo etapai.

Vasario 16-oji šiandien minima kaip Lietuvos valstybės atkūrimo diena. 1918 m. Aktas paskelbė nepriklausomos valstybės atkūrimą, nors Lietuvos teritoriją tuo metu dar kontroliavo Vokietija.

1918 m. vasario 16 d.

Nepriklausomybės Aktą pasirašė visi 20 Lietuvos Tarybos narių

1940 m.

Prasidėjo pirmoji sovietinė okupacija

1990 m. kovo 11 d.

Atkurta nepriklausomybė

2004 m. gegužės 1 d.

Lietuva įstojo į Europos Sąjungą; NATO nare tapo 2004 m. kovo 29 d.

Tarpukario Respublika

1918-1940 m. buvo kuriamos Respublikos institucijos: parlamentas, teismai, kariuomenė ir švietimo sistema. Žemės reforma pakeitė didžiųjų dvarų žemėvaldą ir plėtė ūkininkų ūkius. Lietuvių kalba įsitvirtino valstybės institucijose ir švietime. Laikotarpis apėmė ne tik demokratinio parlamentarizmo pradžią, bet ir vėlesnį autoritarinį valdymą, todėl jo nederėtų laikyti politiškai vienalyčiu.

Kaunas buvo laikinoji sostinė tuo metu, kai Vilnių kontroliavo Lenkija. Vilniaus klausimas veikė abiejų valstybių santykius. 2023 m. Kauno modernizmo paveldas įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Kauno tarpukario modernizmo architektūrą galima pažinti vaikštant miesto gatvėmis ir lankant išlikusius viešuosius bei gyvenamuosius pastatus.

Molotovo-Ribentropo paktas ir katastrofa

1939 m. rugpjūčio 23 d. nacių Vokietijos ir Sovietų Sąjungos paktas bei jo slaptieji protokolai parengė Rytų Europos padalijimą. Iš pradžių Lietuva buvo priskirta Vokietijos interesų sričiai, bet 1939 m. rugsėjo 28 d. Vokietijos ir Sovietų Sąjungos susitarimu didžioji Lietuvos dalis buvo perduota Sovietų Sąjungos interesų sričiai.

1940 m. birželį Sovietų Sąjunga pateikė ultimatumą, reikalaudama įsileisti papildomų Raudonosios armijos pajėgų ir sudaryti jai palankią vyriausybę. Po okupacijos surengti kontroliuojami rinkimai, paskelbta Lietuvos SSR ir priimtas nutarimas prašyti priėmimo į SSRS. Šis procesas vyko okupacinės valdžios sąlygomis.

Dalis Vakarų valstybių nepripažino Lietuvos aneksijos teisėtumo. Šis nepripažinimas padėjo išlaikyti Lietuvos valstybės teisinio tęstinumo argumentą per okupacijos laikotarpį.

1941 m. birželio trėmimai

Pirmasis masinis trėmimas iš okupuotos Lietuvos pradėtas 1941 m. birželio 14 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus apžvalgoje nurodoma, kad birželio 14–19 d. išvežta apie 17 000 žmonių. Tai pirmosios sovietinės okupacijos įvykis, ankstesnis už 1944 m. sovietų kariuomenės sugrįžimą.

Vytauto Didžiojo karo muziejus: 1941 m. birželio trėmimai

Nacių invazija ir Holokaustas

1941 m. birželį Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą, ir Lietuva greitai pateko į nacistinės Vokietijos okupaciją. Tai tapo katastrofa Lietuvos žydams. Nacių okupacijos metu buvo nužudyta apie 90-95 proc. Lietuvos žydų - maždaug 190 000-200 000 ir daugiau žmonių. Tai vienas didžiausių proporcinių žydų bendruomenės praradimų nacių okupuotoje Europoje.

Holokausto istorija apima nacių vykdytą naikinimą, vietos kolaboravimą, pasipriešinimą ir žmonių gelbėjimą. Muziejai bei atminties vietos padeda nagrinėti konkrečius įvykius ir aukų gyvenimus. Šių temų nereikėtų sutraukti į bendrą pasakojimą vien apie valstybės okupaciją.

Antroji sovietinė okupacija ir tremtys

1944 m. grįžusi Raudonoji armija atkūrė sovietų valdžią. Lietuva liko okupuota iki nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Sovietų valdžia trėmė dešimtis tūkstančių gyventojų į Sibirą ir kitas atokias SSRS vietas. Ginkluotas partizaninis pasipriešinimas tęsėsi iki XX a. šeštojo dešimtmečio vidurio; miško broliais vadinti partizanai veikė miškuose ir kaimuose.

Sąjūdis ir Baltijos kelias

1988 m. susikūręs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis subūrė žmones, siekusius politinių permainų ir nepriklausomybės atkūrimo. Vieši susirinkimai, organizacinė veikla ir politinis atstovavimas tapo svarbia šių pokyčių dalimi.

1989 m. rugpjūčio 23 d., minint penkiasdešimt metų nuo Molotovo-Ribentropo pakto, apie du milijonai žmonių susikibo rankomis nuo Vilniaus per Rygą iki Talino. Įvairiuose aprašuose grandinės ilgis nurodomas maždaug 600-675 km. Baltijos kelias buvo taiki masinė demonstracija, kuria Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės išreiškė nepriklausomybės siekį.

1990 m. kovo 11-oji ir valstybės atkūrimas

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba 124 balsais už ir nė vienu prieš priėmė Aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo. Lietuva pirmoji iš sovietinių respublikų paskelbė atkurianti nepriklausomybę. Sovietų Sąjunga atsakė ekonomine blokada, vėliau panaudojo karinę jėgą.

1991 m. sausio 13-osios naktį sovietų pajėgos šturmavo Vilniaus televizijos bokštą ir Lietuvos radijo bei televizijos pastatą. Seimo chronologijoje nurodoma, kad per išpuolius žuvo 13 civilių, daugiau kaip 500 buvo sužeisti. Vytautas Koncevičius nuo šautinių žaizdų mirė vasario 18 dieną; jis priskiriamas 14 šių įvykių civilių aukų. Šimtai tūkstančių žmonių susirinko ginti Parlamento ir kitų svarbių vietų savo kūnais. Šie vaizdai apskriejo pasaulį, o tarptautinis spaudimas Sovietų Sąjungai smarkiai išaugo.

1991 m. rugsėjo 17 d. Lietuva buvo priimta į Jungtines Tautas. 2004 m. kovo 29 d. ji įstojo į NATO, 2004 m. gegužės 1 d. - į Europos Sąjungą, o 2015 m. sausio 1 d. įsivedė eurą.

Verta pamatyti šiandien

Vilniaus televizijos bokštas ir teritorija prie Seimo primena 1991 m. sausio įvykius, kai neginkluoti žmonės gynė atkurtą Lietuvos valstybę.

Lietuva šiandien

Lietuva šiandien yra nepriklausoma demokratinė valstybė, Europos Sąjungos ir NATO narė. Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios minėjimai sieja dabartinį viešąjį gyvenimą su valstybės praradimo, pasipriešinimo ir atkūrimo patirtimis.

Šių penkių istorijos skyrių temas galima pažinti keliaujant: Baltijos pajūryje nagrinėti gintaro prekybą, Vilniuje - baroko ir LDK paveldą, Kaune - modernizmo architektūrą, o atminties vietose - okupacijų bei pasipriešinimo istoriją.

Padėka

Nuoširdžiai dėkojame Eugenijui, lietuviško „YouTube“ kanalo „Прибалтийский Тигр“ autoriui, už tai, kad jis rusų kalba nagrinėja Lietuvos ir Baltijos šalių istoriją, padeda atskirti faktus nuo mitų ir daro regiono istorinį kontekstą aiškesnį rusakalbei auditorijai.